Žygis „Didvyrių atminties pėdsakais“ ir šiemet subūrė beveik 300 dalyvių

Tradiciškai pirmąjį lapkričio savaitgalį asociacija „Du nulis keturi“ pakvietė Kauno rajono ir aplinkinių miestų gyventojus į istorinės atminties žygį „Didvyrių atminties pėdsakais“. Renginio tikslas – pagerbti Lietuvos karius savanorius, Steigiamojo seimo narius ir Raudondvario apylinkėse veikusius partizanus, supažindinti visuomenę su vietos istorija bei skatinti aktyvų laisvalaikį.

Susidomėjimas žygiu neblėsta – šiemet renginys vėl subūrė bemaž 300 dalyvių, kurie pasirinko vieną iš trijų organizatorių parengtų maršrutų.

Ne tik žygis, bet ir praktinės patirtys

Lyginant su ankstesniais metais, šiemet organizatoriai dalyviams parengė dar aktyvesnę ir įvairesnę programą. Žygeiviai turėjo galimybę ne tik aplankyti istorines vietas, bet ir įgyti naudingų praktinių žinių.

Žygio trasoje dalyviai prisiminė turniketo naudojimo ir pirmosios pagalbos principus, išgirdo pasakojimus apie partizanų kasdienybę, kovas su okupantais bei susipažino su jų naudota ginkluote. Išgyvenimo instruktorė pristatė išgyvenimo kuprinės turinį ir dalijosi praktiniais patarimais, kurie gali praversti netikėtose ar ekstremaliosiose situacijose.

Prieš išvykdami į žygį ir sugrįžę iš pasirinktų maršrutų dalyviai taip pat galėjo pabendrauti su Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės kariais, apžiūrėti jų ginkluotę, sužinoti apie tarnybos ypatumus ir užduoti rūpimus klausimus.

Trys maršrutai ir iššūkiai drąsiausiems

Šių metų žygiui organizatoriai parengė tris skirtingo sudėtingumo trasas – 5,7 km, 12 km ir 17 km. Tai leido renginyje dalyvauti tiek šeimoms su vaikais, tiek ilgesnių atstumų ir didesnių iššūkių ieškantiems žygeiviams.

Didžiausias išbandymas laukė pasirinkusiųjų 17 km trasą. Šio maršruto dalyviai turėjo įveikti Sklandytojų kalvą ir daugiau nei kilometrą keliauti per Lomankos mišką, orientuodamiesi tik pagal organizatorių iškabintas trispalves vėliavėles. Ši atkarpa pareikalavo ne tik fizinės ištvermės, bet ir atidumo, gebėjimo orientuotis vietovėje bei ryžto.

Istorinė atmintis – pagrindinis žygio tikslas

Nors maršrutai skyrėsi ilgiu ir sudėtingumu, visus juos vienijo bendras tikslas – prisiminti žmones, kurių gyvenimai ir darbai reikšmingi Lietuvos laisvės istorijai.

Žygio maršrutai driekėsi pro Raudondvario ir aplinkinių vietovių istorinius objektus. Dalyviai lankė Raudondvario bažnyčios teritorijoje esančius kryžius, skirtus tremtinių atminimui, Raudondvario rezistentų kapinaites, Kazio Veverskio žūties vietą, su partizanais Bagdonavičiais susijusias gimtinės vietas bei brolių Beržinskų tėviškės vietas.

Šios vietos primena skirtingus Lietuvos istorijos laikotarpius, okupacijų metu patirtas netektis ir žmones, kurie savo darbais, pasirinkimais bei pasiaukojimu prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo ir laisvės išsaugojimo.

Dalyviai istoriją įamžino fotografijose

Šiemet žygio dalyviams organizatoriai pasiūlė dar vieną naujovę – fotografijų konkursą. Žygeiviai buvo kviečiami įamžinti žygio akimirkas, aplankytas istorines vietas, gamtos vaizdus ir savo patirtis.

Dėkojame visiems konkurso dalyviams už aktyvumą ir pateiktas fotografijas. Komisijai įvertinus konkursinius darbus, penkių geriausių fotografijų autoriai bus apdovanoti prizais. Nugalėtojus planuojama paskelbti artimiausiu metu.

Padėka prisidėjusiems prie renginio įgyvendinimo

Organizatoriai nuoširdžiai dėkoja Raudondvario dvaro administracijai už bendradarbiavimą ir suteiktą galimybę žygio starto bei finišo erdvę įkurti Raudondvario dvaro parke. Ši vieta leido ne tik žygio dalyviams, bet ir kitiems parko bei dvaro lankytojams susipažinti su renginiu ir jo puoselėjama istorine atmintimi.

Dėkojame Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės vadovybei ir kariams už prisidėjimą prie renginio organizavimo, bendradarbiavimą bei galimybę visuomenei iš arčiau susipažinti su kario tarnyba ir naudojama ginkluote.

Ypatinga padėka skiriama Kauno rajono savivaldybei, kuri tradiciškai prisideda prie projekto finansavimo ir istorinei atminčiai skirtų iniciatyvų įgyvendinimo. Savivaldybės parama padeda užtikrinti renginio tęstinumą, plėsti jo programą ir sudaryti galimybes vis daugiau gyventojų įsitraukti į prasmingas veiklas.

Nepamirškime ir Karo istorijos rekonstruktorių klubo “Partizanas” – už galimybę iš arčiau pažinti partizanų kasdienybę, kovų istoriją, naudotus daiktus bei ginkluotę ir gyvai prisiliesti prie Lietuvos laisvės kovų istorijos.

Atskirai dėkojame žygio savanoriams . Jų skirtas laikas, pastangos, atsakingas pasirengimas ir pagalba renginio metu yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl žygis kasmet auga ir tobulėja.

Ir, žinoma, dėkojame visiems žygio dalyviams, kurie savo aktyvumu, gera nuotaika ir noru pažinti istoriją kuria šio renginio tradiciją.

Tikimės, kad „Didvyrių atminties pėdsakais“ ir toliau išliks kasmetine tradicija, suburiančia vis daugiau žmonių, kuriems svarbi Lietuvos istorija, pagarba už laisvę kovojusiems žmonėms ir aktyvus laisvalaikis.


Projektas „Didvyrių atminties pėdsakais“ iš dalies finansuojamas Kauno rajono savivaldybės jaunimo projektų finansavimo lėšomis.